Pasninkas ir badavimas: biocheminiai, fiziologiniai ir etiniai skirtumai

„Pasninkas“ ir „badavimas“ – tai terminai, plačiai vartojami kalbant apie maisto suvartojimo ribojimą arba visišką jo atsisakymą. Nors abu susiję su mitybos apribojimais, jie skiriasi biochemiškai, fiziologiškai ir etiškai.

Keista, kad sveikatos kontekste terminas „pasninkas“ plačiai vartojamas. Žodis „badauti“ reiškia kažką neigiamą dayką su tikslu pasiekti teigiamą rezultatą.

Pasninko termino vartojimas ir istorinės jo šaknys

Mano nuomone, šiuolaikinių mitybos specialistų ir gydytojų profesinėje leksikoje sąvokos „pasninkas“ vartojimą reikėtų taisyti. Kalbant apie dietą ar mitybos režimą,  naudojant šį terminą galima sukurti kažko neigiamo ir nepageidautino pacientui įvaizdį. Pasninkas prieštarauja natūraliam žmogaus mitybos poreikiui. Pagal Maslow poreikių hierarchiją prie pagrindinių poreikių pridedami fiziologiniai poreikiai, įskaitant valgymą. Taigi visiškas susilaikymas nuo maisto ar griežtas jo vartojimo ribojimas, kurį kai kas vadina „pasninku“, prieštarauja pagrindiniams mūsų poreikiams.  Sveikatos priežiūros specialistai turi būti atsargūs pasirinkdami terminiją, kad nesusidarytų klaidingų nuomonių apie sveiką mitybą ir jos svarbą mūsų gyvenime.

Rusų kultūros ir sovietmečio patirties įtaka terminologijai

Gali būti, kad šį žodį pasirinkome iš ilgalaikio rusų kalbos įspūdžio. Taip pat rusų kalboje žodžiai „голод“ (badas) ir „пост“ (pasninkas) yra skirtingi terminai.  Kiekvienas turi savo reikšmę ir istorinę konotaciją, ypač turint omenyje Sovietų Sąjungos istoriją.

Голод (badas)

Šis terminas dažniausiai siejamas su dideliu maisto trūkumu arba nepakankamu jo prieinamumu. Sovietų Sąjungos istorijoje buvo keli bado laikotarpiai. Žymiausias, bet ne vienintelis – didysis badas Ukrainoje (Holodomoras) 1932–1933 m. metais, kai iš bado mirė per tris milijonus žmonių. Antrojo pasaulinio karo metais per Leningrado blokadą iš bado mirė milijonas žmonių. Badas paveikė visuomenės kultūrą (taupumą) ir sąmonę (trūkumo baimę).

Пост (pasninkas)

Šis terminas siejamas su religinėmis praktikomis, kai žmonės savo racione savo noru riboja arba vengia tam tikrų maisto produktų. „Пост“ nėra susijęs su maisto trūkumu, bet yra tikinčiųjų religinių pareigų dalis. Rusijos stačiatikių bažnyčia per metus nustatė keletą pasninko laikotarpių. Ši pasninko praktika yra giliai įsišaknijusi Rusijos kultūroje. Sovietmečio įtaka šio termino vartojimui susijusi su oficialia ateizmo politika ir religinės praktikos ribojimu. Nors sovietinė valstybė religijos populiarinimą įvairiais būdais ribojo, niekindama ją, pasninkas, kaip tradicija, nebuvo pamirštas daugelyje rusų šeimų.

Sovietmečiu vyravo žodis „голод“. Išorinių aplinkybių primestas maisto trūkumas, vėlesni prisiminimai ir apmąstymai apie tai buvo skaudi sovietinių žmonių gyvenimo dalis.

Žiniasklaida ir mokslinė literatūra anglų kalba

Mokslinėje literatūroje anglų kalba nerasite žodžių „starving diet“ arba „intermittent bading'' . Ten jie vartoja terminą „fasting“. Žodis „starving“ vartojamas kalbant apie maistinių medžiagų trūkumą tiriant badaujančius žmones perioperaciniu laikotarpiu (prieš ir po operacijos), taip pat netinkamą mitybą, kacheksijos ir anoreksijos atvejai.

Mokslinėje literatūroje terminų „fasting“ ir „starving“ vartojimas gali skirtis, priklausomai nuo konteksto ir konkretaus tyrimo. Apskritai „fasting“ reiškia savanorišką susilaikymą nuo maisto ir (arba) gėrimų tam tikrą laikotarpį, daugeliu atvejų dėl religinių ar sveikatos priežasčių [1] . Pasninkas yra tiriamas dėl galimos naudos sveikatai, pvz., svorio metimui, pagerėjusiai medžiagų apykaitai ir lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas ir vėžys, rizikos [2,3] .

Terminas „starving“ dažniausiai taikomas esant dideliam alkiui ir netinkamai mitybai dėl nepakankamo maisto suvartojimo ar užsitęsusio alkio [5] . Badavimas gali turėti rimtų neigiamų pasekmių fizinei ir psichinei sveikatai, įskaitant svorio mažėjimą, raumenų nykimą, organų pažeidimus ir susilpnėjusias pažinimo funkcijas [5] . Svarbu pažymėti, kad alkis paprastai laikomas sveikatai kenksminga būkle.

Pastaraisiais metais išpopuliarėjo dr. Walterio Longo sukurta koncepcija „Fasting mimicking diet“. Jos tikslas – imituoti biocheminius ir fiziologinius badavimo mechanizmus, kartu pasisavinant maistines medžiagas, kurios palaiko organizmą badavimo būsenoje, kurią būtų galima pavadinti „pasninko būsena“ (fasted state).

Kai sveikatos priežiūros specialistai šiame kontekste vartoja terminą „pasninkas“, kyla klausimas, ar jie supranta tikrąją šio žodžio reikšmę. Sakydama, kad „badas yra tada, kai tave išveda į mišką ir nėra ką valgyti“, bandau išryškinti šios išorinių aplinkybių sukurtos priverstinės situacijos tragizmą.

 

Nesėkmingi atvejai

Badą gali būti sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip:

• Karas: pilietiniai karai, etniniai konfliktai ir kt. gali sustabdyti maisto tiekimą ir priversti žmones išgyventi iš riboto maisto kiekio.
• Gamtos nelaimės: sausros, potvyniai ir kt. gali sukelti maisto trūkumą tam tikrose srityse.
• Psichologinės problemos: dėl anoreksijos žmogus gali atsisakyti maisto, net kai jo yra.
• Onkologinės ligos: kai kurios vėžio formos gali sukelti apetito praradimą. Tai gali sukelti kacheksiją, kuri yra didelio svorio metimo forma.
• Socialinė izoliacija: žmonėms, gyvenantiems atskirti nuo visuomenės, pavyzdžiui, pagyvenusiems žmonėms ar žmonėms su fizine negalia, gali būti sunku gauti maisto.

Rekomenduoti badauti yra etiškai neteisinga, net jei jį rekomenduojantis asmuo nori daryti gera. Pacientas nesąmoningai gali suvokti šį pasiūlymą kaip ekstremalų ir kraštutinį, kurio reikia vengti.

Biocheminiai ir fiziologiniai skirtumai

Norint suprasti skirtumą tarp badavimo ir pasninko žmogaus organizme, būtina žinoti pagrindinius energijos reguliavimo principus.  Pasninko protokolai gali būti skirtingi, tačiau pagrindinis tikslas biocheminiu ir fiziologiniu požiūriu yra tas pats. Mano nuomone, priimtiniausias insulino-angliavandenių modelis[6].

Atitinkamai, pagrindinis pasninko tikslas yra sumažinti insulino kiekį kraujyje optimizuojant angliavandenių apykaitą ir gerinant jautrumą insulinui, taip skatinant efektyvesnį gliukozės panaudojimą ir ląstelių saugojimą.

Kodėl tai yra svarbu?

1. Insulino vaidmuo: insulinas yra hormonas, kurį gamina kasa, reaguodama į padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje po valgio. Pagrindinė jo funkcija – padėti ląstelėms pasisavinti gliukozę, kad ją būtų galima naudoti kaip energijos šaltinį arba saugoti kaip glikogeną.
2. Atsparumas insulinui: jei insulino kiekis kraujyje ilgą laiką yra per didelis, ląstelės gali tapti atsparios insulinui. Tai reiškia, kad jiems reikia daugiau insulino, kad pasisavintų tą patį gliukozės kiekį. Tai gali sukelti 2 tipo diabetą.
3. Glikogeno saugykla: glikogenas yra būdas, kuriuo mūsų organizmas kaupia gliukozę. Tai daugiausia atsiranda kepenyse ir raumenyse. Po pasninko, kai vėl valgome, gliukozė pasisavinama į ląsteles ir kaupiama kaip glikogenas, suteikiantis energijos atsargų.
4. Tinkamas energijos tiekimas: efektyvus gliukozės naudojimas ir saugojimas ląstelėse užtikrina, kad mūsų organizmas turėtų reikiamos energijos, kai jos reikia. Taip pat sumažina gliukozės pertekliaus kaupimąsi kraujyje.

Pasninkas yra veiksmingas būdas optimizuoti insulino veikimą mūsų organizme, pagerinti angliavandenių apykaitą ir sumažinti lėtinių ligų riziką.  Mažindamas insulino kiekį ir pagerindamas insulino jautrumą, žmogaus organizmas efektyviau naudoja gliukozę ir kaupia ją ląstelėse. Tai užtikrina tinkamą energijos tiekimą ir sumažina nepageidaujamų komplikacijų (nutukimo, metabolinio sindromo, CD2) riziką.

 

 

 

	Pasninkas	Badavimas
Apibrėžimas	Savanoriškas laikinas mitybos apribojimas.	Ilgalaikė netinkama mityba gali būti savanoriška arba nevalinga.
Energetikos šaltiniai	Iš pradžių naudojamos glikogeno atsargos, vėliau – riebalai.	Pirmiausia naudojamas glikogenas, tada riebalai, raumenys ir vidaus organai.
Hormonų pokyčiai	Mažėja insulino kiekis, didėja peptido Y norepinefrino ir žmogaus augimo hormono kiekis.	Sumažėja insulino kiekis, didėja kortizolis.
Maisto medžiagų trūkumas	Laikinas ir mažiau ryškus.	Ilgalaikis vitaminų ir mineralų trūkumas, sukeliantis sveikatos problemų.
Rekomenduojama ilgis	Nuo 16 valandų iki kelių dienų.	Nerekomenduojama be gydytojo priežiūros.
Sveikatos nauda	Pagerina jautrumą insulinui, angliavandenių apykaitą ir sveikatos rodiklius.	Ilgalaikis badavimas gali sukelti rimtų  sveikatos problemų ir mirtį.
Rizika	Žema, jei tai daroma teisingai, apdairiai ir prižiūrint sveikatos specialistui.	Maistinių medžiagų trūkumas, raumenų netekimas, hormoniniai pokyčiai ir pavojus sveikatai, mirtis.

 

Skirtumas tarp pasninko ir badavimo

Pasninko apibrėžimas ir asmeninė patirtis

Pasninkas yra sąmoningas žmogaus pasirinkimas, kai jis vengia maisto ar tam tikrų maistinių medžiagų derinio tam tikram (ribotam) laikotarpiui, siekiant pagerinti savo sveikatą. Šis požiūris nėra tik teorinis. Tai praktikuoju nuo 2014 m., pasninkauju beveik kiekvieną dieną. Mano asmeninis pasninko protokolas šiandien yra vienas valgymas per dieną, t.y. vakarienė. Sporto dienomis ryte vartoju baltymus ir riebalus, aprūpindamas organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis, kad būtų išvengta katabolizmo.

Be to, į savo racioną įtraukiau ir prebiotikų, būtent galakto-oligosacharido (GOS) produktą PreImmu, kurį pats sukūriau. Šie prebiotikai ne tik maitina naudingą žarnyno mikroflorą, bet ir padeda palaikyti optimalų žarnyno pH, nekeldami insulino lygio. Prebiotikų vartojimas nevalgius taip pat pagerina žarnyno mikrobiomą.

Kita vertus, kad aprūpinčiau organizmą svarbiais mikroelementais, kartu su magnio chelatu ir vitaminu K2 vartoju ir vitaminą D. Magnis yra būtinas vitamino D aktyvavimui, o jo derinys užtikrina optimalų vitamino D kiekį organizme[7].

Sąmoningas požiūris į pasninką reikalauja ir žinių, ir disciplinos, kaip ir bet kurioje sveikatos srityje, pasnikaujant taip pat svarbu konsultuotis su specialistais ir reguliariai tikrintis sveikatą. Kiekvienas žmogus turi savo specifinius mitybos poreikius ir atsaką į tam tikrą mitybos režimą, todėl labai svarbu individualizuoti požiūrį, kurį taikau su savo pacientams ir klientams.

Norėčiau pabrėžti sveikatos srities terminų pasirinkimo svarbą. Mūsų pasirinkti žodžiai gali turėti įtakos paciento požiūriui į konkretų gydymą ar mitybos metodą. Jie gali ir pritraukti, ir sukurti pasipriešinimą - atstumti. Pasninkas, kaip sąmoningas pasirinkimas siekiant pagerinti sveikatą, gali būti vertingas daugeliui, tačiau jo praktika turi būti apgalvota ir moksliškai pagrįsta. Tai turėtų būti atliekama vadovaujant sveikatos priežiūros specialistui. Pasninkas kaip priverstinė situacija arba kaip metodas, naudojamas be tinkamo supratimo - bus žalingas. Sveikatos priežiūros specialistai turėtų būti atsakingi ir pasirinkti žodžius, kurie tiksliai atspindi jų darbą ir jo neperteiktų klaidingai. Turime propaguoti sveiką ir subalansuotą požiūrį į mitybą, atsižvelgdami į kiekvieno žmogaus individualius poreikius ir kultūrinį kontekstą.

Nuorodos:

[1] Visioli, F., Mucignat-Caretta, C., Anile, F. ir S, P. (2022). Tradiciniai ir medicininiai pasninko pritaikymai. Nutrients, 14(3), 433.

[2] Armutcu, F. (2019). Badavimas gali būti alternatyvus gydytojų rekomenduojamas gydymo metodas. Electronic Journal of General Medicine, 16(3), em138.

[3] Scharf, E., Hwang, S., Thompson, N., Gilbert, M., Alexandrakis, F., Bonjour, M., … & Myers, T. (2020). A pilot study on the effects of medically supervised, water-only fasting and refeeding on cardiometabolic risk.

[4] Horne, B., Muhlestein, J. ir Anderson, J. (2015). Pertraukiamo badavimo poveikis sveikatai: hormezė ar žala? sisteminga peržiūra. American Journal of Clinical Nutrition, 102(2), 464-470.

[5] Kueper, J., Beyth, S., Liebergall, M., Kaplan, L. ir Schroeder, J. (2015). Įrodymai apie neigiamą bado poveikį kaulų kokybei: literatūros apžvalga. International Journal of Endocrinology, 2015, 1-7.

[6] David S Ludwig, Louis J Aronne, Arne Astrup, Rafael de Cabo, Lewis C Cantley, Mark I Friedman, Steven B Heymsfield, James D Johnson, Janet C King, Ronald M Krauss, Daniel E Lieberman, Gary Taubes, Jeff S Volek , Eric C Westman, Walter C Willett, William S Yancy, Jr, Cara B Ebbeling, Angliavandenių ir insulino modelis: fiziologinė nutukimo pandemijos perspektyva, The American Journal of Clinical Nutrition, 114 tomas, 6 leidimas, 2021 m., 1873 psl. -1885 m.

[7] Uwitonze, Anne Marie ir Razzaque, Mohammed S.. „Magnio vaidmuo vitamino D aktyvavime ir funkcijoje“ Journal of Osteopathic Medicine, t. 118, Nr. 3, 2018, 181-189 p.